Demesys

Ina cia susilaukia labai daug demesio, nes malaizijieciai labai myli vaikus. Todel musu garbanota blondine tik ir mojuoja visiems, kurie ja kalbina, tuo sulaukdama dar daugiau demesio. Kartais buna net per daug, musu, suaugusiuju, manymu, bet kol Inai tai patinka, mes ismokome per daug nebekreipti i tai demesio. Ina visus suzavi savo atsaku i demesi, nes visada sypsosi, pirstu rodo, pakalbina. Kaip tada nerodysi tokiai koketei demesio!

Bendravimo psichologija

Malaizijieciai mano, kad yra labai nemandagu atsakyti i klausima "ne", labai baiminasi atsakyti neteisingai arba "nezinau". Taigi, lengva suprasti, kad tai sukelia problemu. Mes jau siaip taip pradedame pazinti, kada jie atsako "teisingai", tipo atsakymas adekvatus, o kada nesupranta, ko klausiame, nors visaip bando atsakyti i klausima. Arba nezino atsakymo, nors ir mala kazka. Tuo paciu uzduoti "taip" ir "ne" klausimus irgi sudetinga, todel visada geriau klausti "kur yra", "kur man rasti" ir pan. Taip pat privalu uzduoti "kontrolini" klausimu ju atsakymui, kad isitikintum, kar tikrai atsake "teisingai". Ne cia "taip" ir "ne" gali reiksti: "nesuprantu", "nezinau", "taip", "ne"...

Namu seimininke

Gyvenimas- kaip Zemaites "Marcioje": viska mokaisi po turputi, klysdama ir perdarydama. Taigi, ismokau, kad, Inai bevalgant, ant grindu nukritusio maisto palikti negalima, nes sulips, atsliaus visokie gyvunai. O su skalbiniais tai supratau, kad tokia cia tvarka: skalbiama ryte, kad skalbiniai iki popietes issdziutu, nes tada pradeda lyti (pagaliau siuo monsuno sezonu, kuris balandi siaip turetu baigtis). O dziovinti skalbinius viduje, per nakti, isskyrus dziovintuve- bergzdzias reikalas, nes skalbiniai tik susunta del dregmes. Taigi, ismokau, kad, po Inos miego, apie 3 val, jei kur nors is namu isvaziuojame, turiu prisiminti is lauko surinkti skalbinius, nes nezinia, ar uzeis audra ir lietus, ar ne. Aciu kaimynu tarnaitei, ji jau 2 kartus, pries man ismokstant, mums isgelbejo skalbinius, perlipo per tvora ir sunese po stogu. Bet juk negali visa laika tiketis tokios pagalbos, reikia galu gale paciai ismokti. Arba paciai idarbinti tarnaite :)

Sviekatos apsauga

Malaizijoje privalu ismanyti medicinos pagrindus, nes, atrodo, patys pacientai diagnozuoja save. Cia tokia tvarka, kad, jei apsirgai, tai, pagal savo nuoziura, eini tiesiai pas specialista, kuris, turbut, sutiks su diagnoze. Ateini, uzsiregistruoji, atsisedi ir lauki. Nereikia siuntimo. Teko buti 2 ligoninese: su Ina, beveik ka tik atvaziavus, ten mes pralaukeme 2 valandas!!!! Nei aplinkos kokybei, nei gydytojo kompetencijai tikrai nera ka prikisti, tik apmaudu, kad reikia taip ilgai laukti. Antra karta susiduriau su kita ligonine pati, bet ten man teko visa reikala, t.y. registracija, laukima, konsultacija, laukima susimoketi ir atsiimti vaistus as uzbaigiau per ne pilna valanda. Gydytoju kompetencija cia yra labai auksto lygio ir visi privalo, po studiju, stazuotis keleta metu Europoje, JAV arba Australijoje. Todel pasikliauti gydytojais cia tikrai saugu. Ligonines/poliklinikos irgi aukstos kokybes, tiek med. irangos, tiek estetikos atzvilgiu. Tik apmaudu, kad negali "uzsirasyti" is anksto. Bet pliusas, kad nereikia pirma laukti priemimo kokia savaite ar dvi pas seimos gydytoja (cia taip Norvegijoje), gauti siuntima pas specialista ir ten, geriausiu atveju, dar laukti kokia 4 savaites...Cia reikia tiketis, kad save teisingai diagnostizuoji, o jei ne, kad specialistas pakankamai kompetetingas ir teisingas, ir nusius pas reikiama specialista.

Svara namuose

Tokia poniute kaip as nesiterliosiu ranku valydama si gigantiska nama, ar ne? Ypac kai tokia pasluaga cia kainuoja ypac mazai. Taigi, nusisamdziau firma vardu Merry Maids (Linksmosios tarnaites), kad isvalytu namus nuo lubu iki grindu. Is pradziu atvaziavo dvi su visais reikiamais itaisais ir eme kuoptis. Po 2 val atvyko dar dvi. Ju darbu skustis tikrai negalejau, nes vis paklausdavo ar darbas atliktas gerai. Viena tarnaiciu staiga manes klausia, ar neturime siurblio. Atsakau, kad ne, nes neturime ka siurbti. Pasirodo, kad ju istrukcija- pirma grindis issiurbti, o po to isvalyti. O cia intrukcijoms nenuileidziama. As siaip taip su ja sutariau, kad man uztenka tik isvalyti, bet turejau prisiekti, kad nepasakysiu ju sefei. Bet kai jos nusileido i pirma auksta, nusprende, kad pasidare labai daug siuskiu ir vistiek reikes siurblio. Jos tipo paskambins i kontora ir joms atves. Praejo valanda ir vis dar apacioje tylu..Nueinu, jos sedi lauke ant laiptu ir sako, kad neprisiskambina i kontora...Tada as skambinu ir siurblys atvaziavo po 15 min. Taigi, tos merginos tikrai niekur nesiskubino, neprisiskambina, tipo, tai ir neprisiskambina. O man apie tai pranesti neketino? Jokio streso darbe :)

Tarnaite

Beveik 98% gyventoju Tropicanoje turi tarnaite/aukle, pagaliau taip atrodo pasivaiksciojus paryciais kaimynysteje. Net namai pastatyti su atskiru kambariu ir vonia tarnaitei. Kiekviena vakara, pagulde Ina, Jarand arba as laistome savo mazuti soda ir sluojames aplinkui, o kaimynai, praeiviai vis ir klausia "don't you have a maid" (ar neturite tarnaites). Turbut neiprasta matyti ypac baltuosius cia besiterliojancius rankas...

Gyvunija

Taigi, tropikai. Cia, kai pavalgai ir netycia koki viena kita trupini numeti ant zemes, tai jau tikrai kita ryta skruzdeliu takelis bus! Labai neapetitinga...Na ir pas mus tos takelis laikui begant pasidare. Buvo cia viena kita skruzdele, tokia "baisine", ruda, brrrr...Bet po Inos valgymu, nors ir kiek as ploviau ir slaviau, po savaites tos skruzdeles 2 kartus isaugo ir skaiciumi, ir dydziu...Taigi, nuejo tevelis pas kinieti artimiausioje ukiniu prekiu parduotuveje, paaiskino problema, tas toki buteliuka duoda ir sako "vely vely poisenes" (tipo labai nuodinga) ir parode i Ina....Ta pati vakara, Inai atsigulus, uzpyle tevelis to skyscio, 5 kartus skiesto, pasmirdo visi namai, o kita ryta dar viena kita skruzdele ropoja, o lavoneliu- tai tik sluok. Apsidziaugem, pergale tipo. Po dvieju dienu, ziuriu, mazutes, mazutes, bet jau juodos ir tokios greitos skruzdelytes kad lipa visur, kad lipa. Turbut tos dideles, rudos buvo galingesnes uz sitas mazutes, tai kai jos isdvese, tai tada sitos puota kelia...Tevelis vel dideliu greiciu pas kina, tas jau kita buteli, purskikli duoda, "vely vely poisenes"... Papurskiau ant takelio, tai kojas is karto uzriete ir daugiau nebesirode...Tai dabar esame apsiginklave, jei vel kuri pasirodys, tai pagrasinsime vely vely poisenes buteliais....Ir dar 3 ar 4 drieziukus turime, bet jie gyvena lauke ir mes juos gerbiame, nes uodus mums valgo...

Nuotraukos

Įdėjome keliatą naujų nuotraukų
http://picasaweb.google.com/jarand.fjeld/Malaysia?authkey=c3NKfT2A_cM

Uždaroji gyvenvientė

Jei esi užsienietis, atvažiavęs dirbti čia, gyveni dažniausiai namuose, kurie yra labai gerai apsaugoti. Ir vadinami gated community, jei tai ne liuksinis daugiabutis. Taigi, gyvename mes tokioje gated gyvenvietėje, vietiniai mūsų gyvenvietę pravardžiuoja the rich gate, hehehe... Atvažiuoji, europietis, prie gyvenvietės vartų, tave pasitinka du malonūs, nuo ausies iki ausies besišypsantys vyrukai su....automatais. Jei neturi leidimo- sustabdo, paklausia kur, pas ką, kokiu reikalu. O jei turi leidimą- pamojuoja gero kelio. Pavažiavus kokus 2 km vėl naujas postas...Aš juos vadinu check point charlie, kaip prie Berlyno sienos kadaise. Ar tai suteikia saugumo- nežinau. O kad čia turtingi žmonės gyvena, tai labai lengva matyti iš namų ir mašinų. Čia kai kurie namai tokio dydžio ir išgražinimo, kad man dar neteko matyti. O gyvena turbūt 4 žmonių šeima, kokie 2 šunys ir 3 tarnaitės. Dar i sodininkas... Kai kurie namai yra tiesiog vulgariai išdabinti, net pasijuokiame pravažiuodami, kad kuo turtingesnis- tuo blogesnis skonis.

Kasdienybė

Po ilgos, nesibaigiančios kelionės pagaliau vėl atsistojome ant kojų Tropicana Golfo kurorte. Ir pagaliau įvedė internetą, todėl atrodo, kad po truputėlį galime bandyti prigyti. Pirmas dienas ir savaites vargome su laiko skirtumu, Ina, vargšelė, panikavo naujoje vietoje. Pirmąsias dienas lakstėme po parduotuves susipirkti būtiniausių daiktų, nes namas didelis ir tuščias, tik reiklaingiausi baldai... Mūsų namą aš juokais vadinu bažnyčia, nes aidas kaip bažnyčioje. Nemažas pokytis persikelti iš mažo buto į tokio dydžio namą. Reikės nusipirkti kilimų, dar kokių baldų ir lempų, kad nors kiek jaukiau būtų, kad bažnyčia po turputį taptų namais...Beveik kievieną dieną vis kasnors pas mus apsilankydavo. Tai tą pataisyti, tai tą pristatyti, tai tą apžiūrėti... Ir nemanyk, kad atvažiuoja, kai sutarta. Atvažiuoja, atrodo, kada jiems tinka. Kai kurie dar paskambina prieš važiuodami, o kiti jau triūbuoja prie vartų. Tai ir sėdėk ir lauk visą dieną, pasiplanuoti negali.Čia labai gražus, nors ir mažas, tropinis sodas, 2 virtuvės, nežinia kodėl, tarnaitės kambariai, 2 svetainės, 4 miegamieji, kontora. Nusprendėme, kad čia jau labai daug vietos, todėl planuojame įsirengti antrame aukšte, o pirmame priiminėsime svečius, jei tokių apturėsime ir valgysime. Dabar mano projektas- įrengti Inos kambarį, kuris yra turbūt 3 kartus didesnis negu Osle...Ir čia nė kojos nežengsi be mašinos. Visų prima- per karšta, o visų antra- viskas per toli. Net į vietinį baseiną, klubo namuose, Ina ir aš važiuojame mašina. Beje, baseine Ina kaip ruonis, kartais net ištraukti neįmanoma. Labai bijau, kad nesukandžiotų uodai, nes dengue karštligė čia pakankamai paplitus, o skiepų ir vaistų nuo jos nėra. Jei susirgai- melskis, kad pasveiktum ir nenumirtum...Beveik kiekvieną naktį lyja, Ir ne šiaip sau lyja, čia tikrąja to žodžio prasme kaip iš kibiro ir dar su perkūnija, kad net stiklai dreba. Ina tai į akį pučia, o aš tai susisuku į kamuoliuką ir drebu iš baimės, kad namas sugrius. Tokios jėgos duodasi už langų... O jeigu toks lietus užeina į pavakarę, tai nė nejudėk iš vietos, nes kelio nematyti, tik balta siena priešais. Todėl kartais žmonės iš darbo po 2 ar 3 valandas važiuoja, nes visas eismas STOVI. Vietiniai sako, kad kovo pabaigoje lietingasisi sezonas lyg ir baigsis...