Kasdienybė

Po ilgos, nesibaigiančios kelionės pagaliau vėl atsistojome ant kojų Tropicana Golfo kurorte. Ir pagaliau įvedė internetą, todėl atrodo, kad po truputėlį galime bandyti prigyti. Pirmas dienas ir savaites vargome su laiko skirtumu, Ina, vargšelė, panikavo naujoje vietoje. Pirmąsias dienas lakstėme po parduotuves susipirkti būtiniausių daiktų, nes namas didelis ir tuščias, tik reiklaingiausi baldai... Mūsų namą aš juokais vadinu bažnyčia, nes aidas kaip bažnyčioje. Nemažas pokytis persikelti iš mažo buto į tokio dydžio namą. Reikės nusipirkti kilimų, dar kokių baldų ir lempų, kad nors kiek jaukiau būtų, kad bažnyčia po turputį taptų namais...Beveik kievieną dieną vis kasnors pas mus apsilankydavo. Tai tą pataisyti, tai tą pristatyti, tai tą apžiūrėti... Ir nemanyk, kad atvažiuoja, kai sutarta. Atvažiuoja, atrodo, kada jiems tinka. Kai kurie dar paskambina prieš važiuodami, o kiti jau triūbuoja prie vartų. Tai ir sėdėk ir lauk visą dieną, pasiplanuoti negali.Čia labai gražus, nors ir mažas, tropinis sodas, 2 virtuvės, nežinia kodėl, tarnaitės kambariai, 2 svetainės, 4 miegamieji, kontora. Nusprendėme, kad čia jau labai daug vietos, todėl planuojame įsirengti antrame aukšte, o pirmame priiminėsime svečius, jei tokių apturėsime ir valgysime. Dabar mano projektas- įrengti Inos kambarį, kuris yra turbūt 3 kartus didesnis negu Osle...Ir čia nė kojos nežengsi be mašinos. Visų prima- per karšta, o visų antra- viskas per toli. Net į vietinį baseiną, klubo namuose, Ina ir aš važiuojame mašina. Beje, baseine Ina kaip ruonis, kartais net ištraukti neįmanoma. Labai bijau, kad nesukandžiotų uodai, nes dengue karštligė čia pakankamai paplitus, o skiepų ir vaistų nuo jos nėra. Jei susirgai- melskis, kad pasveiktum ir nenumirtum...Beveik kiekvieną naktį lyja, Ir ne šiaip sau lyja, čia tikrąja to žodžio prasme kaip iš kibiro ir dar su perkūnija, kad net stiklai dreba. Ina tai į akį pučia, o aš tai susisuku į kamuoliuką ir drebu iš baimės, kad namas sugrius. Tokios jėgos duodasi už langų... O jeigu toks lietus užeina į pavakarę, tai nė nejudėk iš vietos, nes kelio nematyti, tik balta siena priešais. Todėl kartais žmonės iš darbo po 2 ar 3 valandas važiuoja, nes visas eismas STOVI. Vietiniai sako, kad kovo pabaigoje lietingasisi sezonas lyg ir baigsis...