Pulau Pinang, George Town

Geriau veliau negu niekada.... Buvome gi mes, sventoji seimynele, George Town, isikurusiame Pinang saloje. Kuris, beje, savaite pries, kartu su Melacca, buvo paskelbtas UNESCO objektu. Tai kaip nepakeliausi??? Tevelis siaip ne taip rado laisva viesbuti (ir kodel visur viskas taip uzkista toje Malaizijoje???) Masina-4 valandos, nes sen bei ten- kamsciai. Ir nezinia del ko. Kirtome tilta i sala. Vaziuojame i veisbuti issikrauti...O viebutis, nors ir pavadinime rasoma, kad Goerge Towne, bet kazi kur nugrustas, prie juros... Tevelis susinervavo, mamyte ir Ina tik numojome rankytemis, svarbu, kad yra nakvyne. Registraturoje- teveliui turbut vel sirdies priepuolis 5 metais paankstintas, nes susipainiojo dienose, uzsakes buvo viezbuti vakarykstei dienai...tie prakeikti malaizijietiski kalendoriai, kur savaite prasideda sekmadieniu...kambari siaip ne tai gavome....pasitryneme mes Geroge Town ir nusivyleme, nes viskas uzdaryta. Nors labai jaukus miestas, seni pastatai, bet kaip ir Melaccoje, nepriziurimi ir labai apiplyse...ispudis, tarytum zmones issigando to UNESCO paveldo zenklo ir viska uzdare ir raktus paslepe. Na, bet vis tiek ispudziu gana buvo. Ypac pajutome, kad musulmoniskoje salyje gyvename. Pasirodo, kad viesbutis buvo prie pat mecetes, tai imamas 5.30 ryte uzgiedojo, kaip tiesiai i ausi. Ina galva kyst is lovytes, kas cia darosi... o arabai kaimyniniame kambaryje turbut visi vienu metu puole ant keliu ir i savo kilimelius galvomis bum bum alah alah, o mes gulime ir klausomes, ir zvengiame i pagalves, kad Ina per daug neisijaustu...kai visos maldos uz mus nuodeminguosius pasibeige, visi arbai ir jiem prijauciantys sugule na ir mes uzmigome, nors ir be isrisimo ir isganymo. Viebutis pasitaike tipo ok, nes mamyte ispuikusi, jai 5 zvaigzduciu, matote, reikia...nosis riestaaaa. bet uztat pusryciu bufetas mamytei uzlope pleistru visas patirtas zaizdeles. Ir visur pilna arabu, su juodais kaip Zoro drabuziais ir cadrom ant veido. Turbut jiems patogiau pas musulmonus vaziuoti atostogauti, va mecete viezbucio kieme, nes is kambario iseiti nereikia, halal maistas visur, vyrai i pusnuoges vakarietes prie baseino ir pajuryje regejima pataiso. Susumavus sia isvyka- Melacca geriau, nes arciau ir ten viskas buvo atidaryta :)

Fjeld seimos keliones: Melacca, Langkawi, Singapore

Na, keliaujame! Pirma, Melacca, po to Langkawi sala ir galiausiai Singapuras.

Melacca: po klaidziojimu ne toj upes puseje pradejome siek tiek nusivilti, nes pamateme tik viena kita sena apleista kataliku baznycia (nes cia kazkada klestejo portugalai) ir daug vietiniu ziopliu, kurie skubeji i savi prekybos centrus (brrrrr). Ir daug daug riksu, isdabintu labai indiskai ir su masala muzika, kuo garsiau tuo geriau! Netycia kirtome upe ir PAGALIAU: atsidureme istorijoje. Tarytum patekome i sena Kinijos miesta: siaurios gatveles, rytietiskais, olandietiskais (is Olandijos kolonijos laiku) ornamentais ispuostos fasados, kinietiskos arbatos "kabakai", kinietiski kvapai, kinietiskos sventoves...Net sielai geriau pasidare, nors tuo paciu ir liudna: viskas taip apgriuve, nebesirupinama...Gaila...I vakara si Melaccos dalis staiga atgijo: visi kas tik gali issirito i gatveles ir pradejo virti, kepti, verpti, groti, siulyti, deretis...Prasidejo naktinis turgus. Kvapai, garsai, vaizdai. Prisipirkome idomiu rytietisku dalykeliu, durniai turistai...

Langkawi: 5 zvaigzduciu viesbutis ir SPA resort. Pajuris. Saules kedes po palmemis. Baltas smelis. Lengvas vejelis. Juros vanduo 28 laipsniai. Baseinas. Ina neistraukiama nei is baseino, nei is juros. Mamyte po palmemis. Vakarais- Ina miega, viesbucio tarnautoja sedi ir saugo ja, o mamyte ir tevelis- vakarieniauja, Gin Tonics, mirskta SPA, pasivaiksciojimai papludimiu. Tik tiek :)

Singapuras: Vaziuojame susitikti su artimais draugais is Norvegijos, kurie siuo metu Indijoje, bet darbo reikalais atvyko i Singapura. 5 valandos masinoje ( is ju 1 del tevelio nesugebejimo kada nors pagaliau susidraugauti su GPS, kita prie pasienio). Kai labai reikia benzino, staiga visos koloneles isnyksta....Viesbutis- nieko ypatingo po Langkawi. Bet uztat toks grazus miestas! Svaru ir VAKARIETISKA. Nei vienos skaros, nei vienos tubeteikos. Tarytum butumeme Barselonoje ar kitame pietu Europos didmiestyje. Ina uzmigdoma, viesbutis priziuri. O mes, suauge, tiriame naktine Singapuro scena. Ir jauciames, tarytumeme vel butumeme Europoje ir civilizuotame kraste. Kaifas!!!! Kita diena atiduodame Inai duokle: vaziuojame i zoologini soda. Ir cia KAIFAS, visiems 3-ims. Namo vel 5 valandos masinoje (is ju 1,5 prie pasienio), bet jau su pilnu baku :)

Ligonine malaizijietiskai

Kreiptis medicinines pagalbos Malaizijoje darosi vis idomiau ir idomiau. Mamytei vel prireike poliklinines mediku prieziuros, todel ji, uzsisakius seimos taksista, kuris nuveztu ir parveztu, susiruose i paciame KL centre naujai atidaryta ligonine, Prince Court Medical Centre. Atvaziuoju. Is tolo pamatau nuostabios, modersios architekturos pastata, kurio fona puosia Petronas Towers. Islipu is taksi, speju pati dureles atidaryti kol paslaugus, graziais, tradiciniais batik drabuziais aprengtas durininkas bega man ju atidaryti. "Good morning, miss, welcome!". Uz "miss" kreipini as jam nuostabia sypsena... Holas- prabangaus viesbucio. Marmuras, stiklas, danisko dizaino sviestuvai, italiskos sofos ir staliukai.... Registraturoje- vel graziai isrengti, nuostabiai mandagus, nuolankus darbuotojai. Skambina mano gydytojo ofisui, pranesa...Po 1 min ateida vel mandagus vyrukas, mane lydi iki gydytojo ofiso...Gydytojo ofise vel grazus vyrukas, papraso uzpildyti popieriukus, nusilenkia...Pasidairau aplinkui ir bandau lyginti su Santariskiu kliniku laukiamaisiais... "Gal kavos, ar arbatos, miss?" Vel sypsena, kad net vaikui keliai palinksta, turbut visas damas per 30 prades miss vadinti, toks poveikis! Ne, Santariskes- lyg filmas "Sindlerio sarasas", istorija tikra, bet tik filmas, buvo, nebuvo, faktai ar fikcija...Taip ir su Santariskemis, sako, kad yra tokios su savo laukiamaisiais...Sesute uz rankutes i jauku kambariuka, prasome, pasisverti, pasimatuoti, kraujo spaudima prasom, ir vis tik thank you excuse me it tt. O po to pas gydytoja, 11.30, kaip ir uzsirasiau. Neitiketina!!!!! Gydytojas kaip gydytojas, bet va tvarka: prasome sestis, pasisnekesime, po to prasome uz uzuolaidos, persirenkite chalatu...Apziurejo, apciupinejo. Sesute viska surase, atnese, patrauke, paklojo...Po to aciu daktare. Vaistai jusu laukia apacioje, pasimatysime po 2 savaiciu. Thank you ir good bye. Laukiamajame palaukiau, kol siaip ne taip surase jie man saskaita, nesupratau, ko taip ilgai...Bet kai pamaciau: 3 puslapiai!!! Surasyta, net kiek vatos gabaleliu sunaudojo krauja imant...Atleidau ilga saskaitos rasyma. Sumokejau ir dziugiai atsidusau, kad draudimas viska sumokes...Pacientu asistente mane nuvede iki vaistines, kur jau manes lauke maiselyje vaistukai. Dar farmaciaute mandagiai paaiskino, kas, kaip, kiek. Thank you. Mamyte iki stikliniu duru, durininkas thank you miss, pamojavo mano vairuotojui, atidare dureles ir have a good day miss. Nu, del tu miss tai jie turbut piktnaudziuaj, kita karta ziuresiu, gal staiga jiems tapsiu madam. Tada tai pasiskusiu valdziai, koks izulumas!....

Geguzes 17-ta, Norvegijos "Vasario 16-ta"

Neneigiame fakto, kad Ina pusiau norvege, pusiau lietuve, kuo mes, teveliai, labai didziuojames. Todel ir Norvegijos "Vasario 16-ta" Inai privalu svesti, kaip ir Vasario 16-ta. Sestadieni buvome pakviesti, su dar geru 100 norvegu, gyvenanciu KL, i Geguzes 17-os minejima, Norvegijos ambasadoriaus rezidencijoje. Kai "broliai ir seserys" norvegai Norvegijoje kelesi pamatyti sniego ir 0 laipsiu Celsijaus, mes gurksnojome alu, vyna ir valgeme desreles 34 laipsniu karstyje. Pamojuodami Norvegijos velevelemis. Net ir orkestras buvo uzsakytas sugroti himna ir dar viena kita marsa, kad norvegai Norvegijos pasiilgtu. Ina, kaip visada, buvo issipuosusi (aciu tetai is Amerikos) ir kokete (o cia tai mamyte savo vieta pagarbiai uzleido). Tokia diena teveliai visada atlaidus ir pakantus savo vaikams, todel ir Ina sniaukste desreles, valge vaflius ir ledus.... Taigi, nors ir kitame pasaulio kraste, bet norvegai lieka norvegais. Kaip ir lietuviai lieka lietuviais svetur. Si karta tevelis pajaute, koks jis tiiiikras norvegas, taip koncentruotai ir atkakliai kaip siais metais niekada nesvente Geguzes 17-tos. Taip as jauciuosi kiekviena Vasario 16-ta Norvegijoje. Dabar mes su savo nacionalizmu lygus :) Va paaugs atzala, tai jai mes ir tautinius ir bunad (novegiski tautiniai) itaisysime, po lygiai, kad ir Geguzes 17-tai ir Vasario 16-tai tiktu.

O sivakar- kokteiliu balius, tik suaugusiems!!!! Norvegijos Karaliskoji Ambasada kvieca ;)

Naujausios nuotraukos: http://picasaweb.google.com/jarand.fjeld/Malaysia?authkey=c3NKfT2A_cM

Nuotraukos

Prireike atostogu, kad pasifotografuotumeme. Zirekite naujausiais nuotraukas http://picasaweb.google.com/jarand.fjeld/Malaysia?authkey=c3NKfT2A_cM

Kelione i kalnus

Pagaliau susiruose musu mazoji seimynele paatostogauti. Issiruoseme i kalnus, i siaure nuo KL, vietoves pavadinimas- Fraser's Hill, pusantros valandos keliones. Sena britu stovykla kalnuose. Uzsisakeme 3 naktis svaciu namuose Smokehouse, senovinis namas, pastatytas britu 1937-aisiai.

Kelione, kaip visada, prasidejo tuo, kad tevelis susipyko su GPS ir vaziavo ten, kur jam atrode teisingiau. Po pusvalandzio GPS pagaliau su juo sutiko ir susitaike. Greitkelio standartas prilygsta Vokietojos autobahn, bet kai nusukome, tai is 4 eismo juostu viena kryptimi i pusantros...Vaziavome beveik per kaviniu kiemus, turgus, motociklu garazus... Del didelio kiekio krituliu pastaruoju metu (klimato pakitimai...) ir del to ivykusiu zems nuoslaiuzu, vienas keliu, vedanciu i Fraser's Hill ra uzdarytas, todel vienintelis 8 km kelias, atidaromas porinemis valandomis vaziuoti zemyn, neporinemis aukstyn. Atvaziavome prie kelio buomo likus 20 min iki atidarymo ir tvarkingai atsistojome i masinu eile. Po musu atvyko dar 40 masinu, bet tik 3 is ju sustojo uz musu, likusios, susigrudo prie pat buomo, uztverdamos kelia masinoms, bevaziuojancioms zemyn. Vnz, si tauta nepaveldejo britu eiles kulturos...Na, bet vis tiek visi graziai uzvaziavome likusius 8 km, kur kelias vingaivo 90 laipsniu kampais, tarpelkliais.

Smokehouse turbut nerenovuotas nuo 1937-uju, bet uztat turintis senu britu namu dvasia. Kambaryje- lova su baldakimu, Inai lovyte, turbut irgi nuo 1937-uju, su meskiukais ant pagalveliu. Viskas vidui dregna, nes kambariai nekurenami, juk visada silta... Terasoje uzsisakeme angliskos arbatos ir, kol ja pagaliau atnese, paprasius 2 kartus, megavomes ja kalnu peizaze. Maistui uztenka vieno komentaro- angliskas. Viesbutis buvo labai mazas ir izdestytas i maziukus namukus, todel mamyte ir tevelis galejo paguldyti po vakarienes Ina, isijungti walkie-talkie ir megautis Baileys ir konjaku prie zidinio viesbucio vestibiulyje.

Fraser's Hill yra 1500 m virs juros lygio, todel temperatura cia apie 25 laipsnius, vakarais ir nakti nukrenta iki 16 ar 18. Todel man, jau kazkiek aklimatizavusiai KL karstyje, buso net ir vesoka. Todel prireike visu siltu drabuziu, net ir striukes nuo lietaus. Temperatura labai primina grazia lietiskos vasaros diena.

Fraser's Hill atmosfera- atsipalaidavusi. Todel ir med labai greitai uzsikreteme ja. Ilgi pusryciai viesbutyje, pasivaiksciojimas dziunglese, po to ilgi priespieciai pas malonius kinus, vafliai ir kava pas labai letus, besliopsincius savo "tapkemis", bet malonius malajus. Kol megavomes vafliais, Imamas minareteje, kitoje gatves puseje, pradejo vakaro malda. Laikui begant meldesi-sauke vis garsiau ir garsiau, turbut bande perrekti kavineje besedincius "pagonius". O gal tik labai isijaute....Pagaliau ir mes itikejome ir pasijauteme isganytais, iki vakaro, kada vel Baileys ir konjakas nepritrauke prie zemes.

Paskutine diena susipakavome visus dregnus drabuzius, papietavome vel pas kinus, su kuriais Ina jau buvo susidraugavusi ir leidomes zemyn namo. Musu Nissan X-Trail nutare neberodyti spidometro, sviesti lemputemis, kad musu 4 WD neveikia ir kazkas ne taip su stabdziais. Todel kelione namo buvo tikrai idomi. GPS yra labai geras irankis naudoti vietoj spidometro, daug geresnis, negu naviguoti... Grizome i 32 laipsniu suta ir labai pasiilgome "salciu"....

Keliu statybos

Staiga eme ir uzvire darbai keliu statybose aplinkui. Mes nieko nesupratome, kaip cia taip efektyviai ir traktoriai dirba, ir darbininkai, ir jau viena kita rimta masina net veliausiai vakarais burzgia. Ogi pasirodo, kad per kovo 8-osios parlamento rinkimus laimejo visai kita partija, negu sedejo pries tai, tai sie rangovai baisiai issigando, kad staiga nutrauks nauja valdzia kontrakta, tai dabar taip efektyviai ir dirba. Taigi ir cia kontraktai su savivaldybe yra geras piningu paplovimas. Kaip malonu matyti, kad ir cia europos dvasia alsuoja. Pasijunti net kaip namuose....

Darbo kultura

Na, nesupraskite manes neteisingai: tikrai is visu jegu stengiuosi buti atvira naujai kulturai. Bet kartais naujoji kultura pasiekia tokia virsune, kad atvirai nesistebeti jau nebegali. Viskas cia vyksta labai letai ir atrodo, kad darbo kultura- svarbu, kad atrodytu, kad kazka dirbi, nors ir tokia banalybe, kad sluoji siuksles is vieno kampo i kita ir atgal. Svarbu kruteti. Ir neduok Dieve padarysi daugiau arba maziau negu pagal istrukcija! Cia instrukcija ir vadovo nurodymai- sventa. Atrodo, kad iniciatyvos- jokios, visi tik pabado pirstu i instrukcija ir- laisvi.

Visi gyvenantys Malaizijoje privalo tureti IC (identity card) kortele. O ja isigyti reikia vaziuoti i kazi kur nutrenkta nauja didmiesti, kuris, tipo, pavaduotu Kuala Lumpur ir vardu Putrajaya. Agento, kaip vizai, pasiusti negali, nes reikia palikti pirstu antspaudus. Vaziavome ten 40 minuciu, per kurias Jarand suspejo baisiai susibarti su GPS (bet ka padarysi, negyvas daiktas, bark nesibares- tik paciam blogiau). Atvaziavome i tikrai grazu, dideli, bet VISISKAI tuscia miesta, ne gyvos dvasios, kaip kokiame filme apie vaiduoklius. Tik kur ne kur pamateme viena kita besluojancius gatve, tai atsiputeme, kad cia zmoniu visgi yra. Imigracijos kontoroje pateikeme pasus, nuotraukas ir.... "Sir", jusu nuotraukos ne baltame, o truputeli truputeli papilkejusiame fone, todel ju priimti negalime...Nes intrukcija- baltas fonas ir baigta. Po pusvalandzio derybu su kazkokiu kazkieno sefu , bandymo is paso nuskanuoti nuotrauka ir tt ir pan priejo pagaliau tarnautoja prie paskutinio intrukcijos punkto: paimti esama nuotrauka, ja iskirpti ir iklijuoti i balta fona ir tada skanuoti. Nors ir kaip Jarnad bande deretis, kad jis gris rytoj ir atves visas tris nuotraukas baltame fone. Juk vistiek reikes grizti su mano ir Inos nuotraukomis. Bet ne, pasirodo, kad asmuo, turintis leidima gyventi arba dirbti, is kontoros isieti privalo jau su kortele, nes tokia instrukcija. Tokie kaip Ina ir as korteles turime atsiimti po 2-3 savaiciu. Todel taip ir nepaleido Jarand kol jis negavo korteles su visai niekam neatpazistama nuotrauka... Instrukcijos, instrukcijos...

Ir dar: keliu statybos. Cia jos- visur! Isgriauti kalnai, israusta zeme, isversti medziai, bet zmoniu- nera. Eskavatorius ar koks traktoriukas stovi, o prie ratu prisiglaude sedi ir snaudzia "darbininkai". Kita diena pravaziuoji- vienas kazka sluoja, o kitas plytas is vienos kruvos i kita karuciu veza. O kelias kaip israustas, tai israustas. Transporto susigrudimas- baisiausias, bet naujo kelio- ne centimetro. Cia labai paplitusi rankine darbo jega, nes ji labai pigi ir jos pilna, tiek vietiniu, tiek is kaimyniniu, neturtingu saliu, todel taip igiau, negu investuoti i masinas, Bet uztat visos statybos uztrunka 15 kartu ilgiau! Kazkuria popiete vaziuojame- kad dirba masinos ir statybininkai, tik dulkiu debesys vaizda uzstoja. Apsidziaugem, gal pagaliau pataisys kelia, nebus bereikalingu masinu eiliu. Bet kita diena- vel tyku. Gal kazkoks "nacialnikas" ikrete kitam "nacialnikui" i kaili, kad nesilaiko intrukciju, todel tas vel kazkam ikrete i kaili, pabaksnojo i intrukcijas, o tada jau sitas apskalde darbininkus, tad tie ir kibo ta diena i darbus. Turbut pamirso paskutinysis nacialnikas darbininkams pasakyti, kad sios intrukcijos yra ir rytdienai, ir porytdienai ir kitai savaitei...

Demesys

Ina cia susilaukia labai daug demesio, nes malaizijieciai labai myli vaikus. Todel musu garbanota blondine tik ir mojuoja visiems, kurie ja kalbina, tuo sulaukdama dar daugiau demesio. Kartais buna net per daug, musu, suaugusiuju, manymu, bet kol Inai tai patinka, mes ismokome per daug nebekreipti i tai demesio. Ina visus suzavi savo atsaku i demesi, nes visada sypsosi, pirstu rodo, pakalbina. Kaip tada nerodysi tokiai koketei demesio!

Bendravimo psichologija

Malaizijieciai mano, kad yra labai nemandagu atsakyti i klausima "ne", labai baiminasi atsakyti neteisingai arba "nezinau". Taigi, lengva suprasti, kad tai sukelia problemu. Mes jau siaip taip pradedame pazinti, kada jie atsako "teisingai", tipo atsakymas adekvatus, o kada nesupranta, ko klausiame, nors visaip bando atsakyti i klausima. Arba nezino atsakymo, nors ir mala kazka. Tuo paciu uzduoti "taip" ir "ne" klausimus irgi sudetinga, todel visada geriau klausti "kur yra", "kur man rasti" ir pan. Taip pat privalu uzduoti "kontrolini" klausimu ju atsakymui, kad isitikintum, kar tikrai atsake "teisingai". Ne cia "taip" ir "ne" gali reiksti: "nesuprantu", "nezinau", "taip", "ne"...

Namu seimininke

Gyvenimas- kaip Zemaites "Marcioje": viska mokaisi po turputi, klysdama ir perdarydama. Taigi, ismokau, kad, Inai bevalgant, ant grindu nukritusio maisto palikti negalima, nes sulips, atsliaus visokie gyvunai. O su skalbiniais tai supratau, kad tokia cia tvarka: skalbiama ryte, kad skalbiniai iki popietes issdziutu, nes tada pradeda lyti (pagaliau siuo monsuno sezonu, kuris balandi siaip turetu baigtis). O dziovinti skalbinius viduje, per nakti, isskyrus dziovintuve- bergzdzias reikalas, nes skalbiniai tik susunta del dregmes. Taigi, ismokau, kad, po Inos miego, apie 3 val, jei kur nors is namu isvaziuojame, turiu prisiminti is lauko surinkti skalbinius, nes nezinia, ar uzeis audra ir lietus, ar ne. Aciu kaimynu tarnaitei, ji jau 2 kartus, pries man ismokstant, mums isgelbejo skalbinius, perlipo per tvora ir sunese po stogu. Bet juk negali visa laika tiketis tokios pagalbos, reikia galu gale paciai ismokti. Arba paciai idarbinti tarnaite :)

Sviekatos apsauga

Malaizijoje privalu ismanyti medicinos pagrindus, nes, atrodo, patys pacientai diagnozuoja save. Cia tokia tvarka, kad, jei apsirgai, tai, pagal savo nuoziura, eini tiesiai pas specialista, kuris, turbut, sutiks su diagnoze. Ateini, uzsiregistruoji, atsisedi ir lauki. Nereikia siuntimo. Teko buti 2 ligoninese: su Ina, beveik ka tik atvaziavus, ten mes pralaukeme 2 valandas!!!! Nei aplinkos kokybei, nei gydytojo kompetencijai tikrai nera ka prikisti, tik apmaudu, kad reikia taip ilgai laukti. Antra karta susiduriau su kita ligonine pati, bet ten man teko visa reikala, t.y. registracija, laukima, konsultacija, laukima susimoketi ir atsiimti vaistus as uzbaigiau per ne pilna valanda. Gydytoju kompetencija cia yra labai auksto lygio ir visi privalo, po studiju, stazuotis keleta metu Europoje, JAV arba Australijoje. Todel pasikliauti gydytojais cia tikrai saugu. Ligonines/poliklinikos irgi aukstos kokybes, tiek med. irangos, tiek estetikos atzvilgiu. Tik apmaudu, kad negali "uzsirasyti" is anksto. Bet pliusas, kad nereikia pirma laukti priemimo kokia savaite ar dvi pas seimos gydytoja (cia taip Norvegijoje), gauti siuntima pas specialista ir ten, geriausiu atveju, dar laukti kokia 4 savaites...Cia reikia tiketis, kad save teisingai diagnostizuoji, o jei ne, kad specialistas pakankamai kompetetingas ir teisingas, ir nusius pas reikiama specialista.

Svara namuose

Tokia poniute kaip as nesiterliosiu ranku valydama si gigantiska nama, ar ne? Ypac kai tokia pasluaga cia kainuoja ypac mazai. Taigi, nusisamdziau firma vardu Merry Maids (Linksmosios tarnaites), kad isvalytu namus nuo lubu iki grindu. Is pradziu atvaziavo dvi su visais reikiamais itaisais ir eme kuoptis. Po 2 val atvyko dar dvi. Ju darbu skustis tikrai negalejau, nes vis paklausdavo ar darbas atliktas gerai. Viena tarnaiciu staiga manes klausia, ar neturime siurblio. Atsakau, kad ne, nes neturime ka siurbti. Pasirodo, kad ju istrukcija- pirma grindis issiurbti, o po to isvalyti. O cia intrukcijoms nenuileidziama. As siaip taip su ja sutariau, kad man uztenka tik isvalyti, bet turejau prisiekti, kad nepasakysiu ju sefei. Bet kai jos nusileido i pirma auksta, nusprende, kad pasidare labai daug siuskiu ir vistiek reikes siurblio. Jos tipo paskambins i kontora ir joms atves. Praejo valanda ir vis dar apacioje tylu..Nueinu, jos sedi lauke ant laiptu ir sako, kad neprisiskambina i kontora...Tada as skambinu ir siurblys atvaziavo po 15 min. Taigi, tos merginos tikrai niekur nesiskubino, neprisiskambina, tipo, tai ir neprisiskambina. O man apie tai pranesti neketino? Jokio streso darbe :)

Tarnaite

Beveik 98% gyventoju Tropicanoje turi tarnaite/aukle, pagaliau taip atrodo pasivaiksciojus paryciais kaimynysteje. Net namai pastatyti su atskiru kambariu ir vonia tarnaitei. Kiekviena vakara, pagulde Ina, Jarand arba as laistome savo mazuti soda ir sluojames aplinkui, o kaimynai, praeiviai vis ir klausia "don't you have a maid" (ar neturite tarnaites). Turbut neiprasta matyti ypac baltuosius cia besiterliojancius rankas...

Gyvunija

Taigi, tropikai. Cia, kai pavalgai ir netycia koki viena kita trupini numeti ant zemes, tai jau tikrai kita ryta skruzdeliu takelis bus! Labai neapetitinga...Na ir pas mus tos takelis laikui begant pasidare. Buvo cia viena kita skruzdele, tokia "baisine", ruda, brrrr...Bet po Inos valgymu, nors ir kiek as ploviau ir slaviau, po savaites tos skruzdeles 2 kartus isaugo ir skaiciumi, ir dydziu...Taigi, nuejo tevelis pas kinieti artimiausioje ukiniu prekiu parduotuveje, paaiskino problema, tas toki buteliuka duoda ir sako "vely vely poisenes" (tipo labai nuodinga) ir parode i Ina....Ta pati vakara, Inai atsigulus, uzpyle tevelis to skyscio, 5 kartus skiesto, pasmirdo visi namai, o kita ryta dar viena kita skruzdele ropoja, o lavoneliu- tai tik sluok. Apsidziaugem, pergale tipo. Po dvieju dienu, ziuriu, mazutes, mazutes, bet jau juodos ir tokios greitos skruzdelytes kad lipa visur, kad lipa. Turbut tos dideles, rudos buvo galingesnes uz sitas mazutes, tai kai jos isdvese, tai tada sitos puota kelia...Tevelis vel dideliu greiciu pas kina, tas jau kita buteli, purskikli duoda, "vely vely poisenes"... Papurskiau ant takelio, tai kojas is karto uzriete ir daugiau nebesirode...Tai dabar esame apsiginklave, jei vel kuri pasirodys, tai pagrasinsime vely vely poisenes buteliais....Ir dar 3 ar 4 drieziukus turime, bet jie gyvena lauke ir mes juos gerbiame, nes uodus mums valgo...

Nuotraukos

Įdėjome keliatą naujų nuotraukų
http://picasaweb.google.com/jarand.fjeld/Malaysia?authkey=c3NKfT2A_cM

Uždaroji gyvenvientė

Jei esi užsienietis, atvažiavęs dirbti čia, gyveni dažniausiai namuose, kurie yra labai gerai apsaugoti. Ir vadinami gated community, jei tai ne liuksinis daugiabutis. Taigi, gyvename mes tokioje gated gyvenvietėje, vietiniai mūsų gyvenvietę pravardžiuoja the rich gate, hehehe... Atvažiuoji, europietis, prie gyvenvietės vartų, tave pasitinka du malonūs, nuo ausies iki ausies besišypsantys vyrukai su....automatais. Jei neturi leidimo- sustabdo, paklausia kur, pas ką, kokiu reikalu. O jei turi leidimą- pamojuoja gero kelio. Pavažiavus kokus 2 km vėl naujas postas...Aš juos vadinu check point charlie, kaip prie Berlyno sienos kadaise. Ar tai suteikia saugumo- nežinau. O kad čia turtingi žmonės gyvena, tai labai lengva matyti iš namų ir mašinų. Čia kai kurie namai tokio dydžio ir išgražinimo, kad man dar neteko matyti. O gyvena turbūt 4 žmonių šeima, kokie 2 šunys ir 3 tarnaitės. Dar i sodininkas... Kai kurie namai yra tiesiog vulgariai išdabinti, net pasijuokiame pravažiuodami, kad kuo turtingesnis- tuo blogesnis skonis.

Kasdienybė

Po ilgos, nesibaigiančios kelionės pagaliau vėl atsistojome ant kojų Tropicana Golfo kurorte. Ir pagaliau įvedė internetą, todėl atrodo, kad po truputėlį galime bandyti prigyti. Pirmas dienas ir savaites vargome su laiko skirtumu, Ina, vargšelė, panikavo naujoje vietoje. Pirmąsias dienas lakstėme po parduotuves susipirkti būtiniausių daiktų, nes namas didelis ir tuščias, tik reiklaingiausi baldai... Mūsų namą aš juokais vadinu bažnyčia, nes aidas kaip bažnyčioje. Nemažas pokytis persikelti iš mažo buto į tokio dydžio namą. Reikės nusipirkti kilimų, dar kokių baldų ir lempų, kad nors kiek jaukiau būtų, kad bažnyčia po turputį taptų namais...Beveik kievieną dieną vis kasnors pas mus apsilankydavo. Tai tą pataisyti, tai tą pristatyti, tai tą apžiūrėti... Ir nemanyk, kad atvažiuoja, kai sutarta. Atvažiuoja, atrodo, kada jiems tinka. Kai kurie dar paskambina prieš važiuodami, o kiti jau triūbuoja prie vartų. Tai ir sėdėk ir lauk visą dieną, pasiplanuoti negali.Čia labai gražus, nors ir mažas, tropinis sodas, 2 virtuvės, nežinia kodėl, tarnaitės kambariai, 2 svetainės, 4 miegamieji, kontora. Nusprendėme, kad čia jau labai daug vietos, todėl planuojame įsirengti antrame aukšte, o pirmame priiminėsime svečius, jei tokių apturėsime ir valgysime. Dabar mano projektas- įrengti Inos kambarį, kuris yra turbūt 3 kartus didesnis negu Osle...Ir čia nė kojos nežengsi be mašinos. Visų prima- per karšta, o visų antra- viskas per toli. Net į vietinį baseiną, klubo namuose, Ina ir aš važiuojame mašina. Beje, baseine Ina kaip ruonis, kartais net ištraukti neįmanoma. Labai bijau, kad nesukandžiotų uodai, nes dengue karštligė čia pakankamai paplitus, o skiepų ir vaistų nuo jos nėra. Jei susirgai- melskis, kad pasveiktum ir nenumirtum...Beveik kiekvieną naktį lyja, Ir ne šiaip sau lyja, čia tikrąja to žodžio prasme kaip iš kibiro ir dar su perkūnija, kad net stiklai dreba. Ina tai į akį pučia, o aš tai susisuku į kamuoliuką ir drebu iš baimės, kad namas sugrius. Tokios jėgos duodasi už langų... O jeigu toks lietus užeina į pavakarę, tai nė nejudėk iš vietos, nes kelio nematyti, tik balta siena priešais. Todėl kartais žmonės iš darbo po 2 ar 3 valandas važiuoja, nes visas eismas STOVI. Vietiniai sako, kad kovo pabaigoje lietingasisi sezonas lyg ir baigsis...

Gyvenamoji vieta

Po malonių pasiblaškymų tarp vis geresnių ir gražesnių namų išsirinkome prabangų 4 miegamųjų namą/kotedžą Tropicana Golf Resort www.tropicanagolf.com Tiesą pasakius, net neįsivaizdavome save gyvenančius tokioje vietovėje. Truputėlį toliau nuo centro negu galvojome, bet užtat ramu, saugu, arti parduotuvių, Inai bus kur pabėgioti, mamytei bus kur golfą pažaisti... Guvenant golfo kurorte teks šio meno išmokti. Gal ir aš tada nusileisiu tiems, kurie golfą vadina sportu...

Vasario 7-ta

Vasario 7-tą jau keliame sparnus į KL. Ina jau baigė savo skiepų programą, vargšelė, pardaviau mašiną (liūdna, juk tokia faina buvo...), išnuomavau butą. Gerai, kad Vilniaus Močiutė pas mus, be jos nebūčiau galejus visko aprėpti.

Artėja Kalėdos...

Arteja Kalėdos, bet mūsų namuose jų nejaučiame. Tai, ko nereikia kasdieninei buičiai- pakuojame į dėžes, žieminius drabužius, kurių iki išvažiavimo nenaudosime, sugrūdome į maišus. Namai panašėja į tvarkingą sandėlį, dėžės nuo grindų iki lubų. Tuoj po Naujų pulsime pardavinėti mašiną, išnuomuoti butą. Nes laiko liko nedaug, o dar tiek daug praktinių neaiškumų. Ina ir aš planuojame kelti sparnus vasario antrą savaitgalį, nors bilietų dar neturime. Kartais net kvapą užgniaužia mintis, kad greitai visą patogią buitį čia paliksime ir išskrisime į nežinią...Nors ir pasakų šalyje...

Pagaliau

Pagaliau žinome datą: sausio 15-tą Jarand jau pradeda darbą DiGi, Kuala Lumpur. O mes su Inule dar lukterėsime ir manau, kad vasario pradžioje prisijungsime. O iki tol: skiepijamės, pakuojamės, ruošiamės...